Į strateginę reikšmę turinčią infrastruktūrą siūloma įtraukti Pociūnų, Alytaus, Mažeikių bei Marijampolės Sasnavos aerodromus.
Kaip sako iniciatyvos autoriai, to reikia pasikeitus geopolitinei situacijai dėl karo Ukrainoje ir padidėjus visų Lietuvos aerodromų svarbai užtikrinant tinkamą karinių oro pajėgų parengtį.
Jau nuo pavasario LP EXPRESS paštomatų tinklu siuntos keliaus tarp trijų Baltijos šalių. Ateinantį kovą Latvijoje ir Estijoje pradės veikti apie 300 šio tinklo paštomatų, per kuriuos siuntas patogiai siųsti ir gauti galima bus visame Baltijos regione. Šiai plėtrai iš viso bus skirta virš 4 mln. eurų investicijų, o po jos LP EXPRESS tinklą trijose Baltijos šalyse sudarys daugiau nei 700 paštomatų.
Sprendimą išplėsti paštomatų tinklą į Latviją ir Estiją lėmė nuolat augančios e. prekybos apimtys bei siekis išlaikyti ir didinti LP EXPRESS konkurencingumą atliepiant kintančius klientų lūkesčius.
Vilniaus viešajame transporte atsisakoma popierinių bilietų, juos pakeis elektroniniai, trečiadienį nusprendė sostinės taryba.
Popierinių viešojo transporto bilietų ketinama atsisakyti nuo kitų metų rugsėjo. Įsigijus vienkartinius bilietus iki kitų metų rugsėjo, jie galios iki 2027 metų.
Tinkamas variklio tepimas yra būtinas, kad jis tinkamai veiktų. Tai yra mūsų transporto priemonės širdis ir jos dėka automobiliai gali judėti. Tinkamas variklio veikimas turi įtakos kitų komponentų veikimo kokybei, dėl to mūsų automobilis gali tinkamai veikti. Tinkamai parinkta alyva yra atsakinga už variklio tepimą. Kiekvienas variklis, nors ir sukonstruotas panašiai, skiriasi darbo parametrais, temperatūra ir galia. Dėl šios priežasties labai svarbu parinkti tinkamus tepalus, kad jų veikimas būtų kuo geresnis ir nesibaigtų nemaloniomis pasekmėmis. Populiariausios ir todėl dažniausiai naudojamos automobilių variklių alyvos yra 5W30 ir 5W40 alyvos. Ką tai reiškia ir kuo jie skiriasi?
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su partneriu AB Vilniaus šilumos tinklai pasirašė sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra dėl žaliojo vandenilio gamybos, kuris bus naudojamas viešajame transporte. Projekto vertė – 8 mln. Eur. 70 proc. projekto įgyvendinimo lėšų (5,6 mln. Eur) finansuoja Energetikos ministerija iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, likusią dalį – 2,4 mln. Eur skiria Savivaldybė iš biudžeto lėšų.
Taip pat šiuo metu sostinėje išbandomi Portugalijoje gaminti vandeniliu varomi „Caetano“ autobusai.
Kitą vasarą dviratininkams ir pėstiesiems pajūryje atsivers dar viena nauja trasa. AB Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ pasirašė rangos darbų sutartį, pagal kurią planuojama nutiesti 4,7 km ilgio taką nuo Kretingos iki Vydmantų gyvenvietės, t. y. pusiaukelės tarp Kretingos ir Palangos. Naujasis takas įsilies į Vydmantuose jau esančią trasą, vedančią į didžiausią šalies kurortą.
Aplinkos ministerija parengė dviejų įsakymų, reglamentuojančių nuotekų dumblo tvarkymą ir panaudojimą, pakeitimus. Šiais pakeitimais siūloma atsisakyti perteklinių reikalavimų nuotekų dumblo kompostavimui, anaerobiniam apdorojimui ir laikymui.
Per pirmą metų pusmetį AB „Kelių priežiūra“ visoje Lietuvoje užtaisė apie 35 tūkst. m2 išdaužų arba kiek daugiau nei 80 krepšinio aikštelių. Kaip skelbiama bendrovės 2023 m. pirmo pusmečio veiklos ataskaitoje, šiemet duobių taisyta mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, nes papildomi darbai operatyviai buvo atlikti dar rudenį, Susisiekimo ministerijai skyrus tam papildomą daugiau 15 mln. eurų su PVM finansavimą.
Naujasis Lietuvos oro uostų vadovas sako, kad gerinant Lietuvos ir kitų pasaulio šalių susisiekimą jis žada dėti pastangų, kad skrydžiai būtų dažnesni.
Nuo rugpjūčio vidurio Lietuvos oro uostams vadovaujantis Simonas Bartkus sako, kad tai ypač svarbu verslui, darbo reikalais keliaujantiems žmonėms, o tokius skrydžius būtų galima skatinti per rizikos pasidalijimo modelį.
Kelios dešimtys Panevėžio miesto ir rajono gyventojų nepritaria europinės vėžės „Rail Baltica“ projekto rengėjų siūlomam geležinkelio mazgo sprendiniui su tarptautine keleivių stotimi vakarinėje miesto dalyje bei papildomu miestą kertančiu beveik 23 kilometrų ilgio kelio ruožu.
AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pagal kelių valdymo efektyvumo rodiklį, 39 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių 2022 m. neatitiko kelių valdymo efektyvumo rodiklio. 2021 m. šį rodiklį atitinkančių kelių buvo 40 proc. viso asfaltuoto valstybinės reikšmės kelių tinklo. Tai rodo, kad dėl nuoseklių investicijų pirmąkart nuo DBI indekso stebėjimo pradžios Lietuvoje pavyko stabilizuoti kelių su asfalto danga būklę, ji nebeblogėja ir pradeda gerėti.
AB Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad nuo šių metų rugpjūčio 16 d. visiškai uždaroma automagistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai dešinė pusė Marijampolės miesto prieigose, važiuojant nuo Marijampolės Kauno link. Vykdant rekonstravimo darbus, eismas kreipiamas dviem eismo juostomis kairiąja esamo kelio puse.
Lietuvai rengiantis Baltijos jūroje statyti pirmąjį vėjo jėgainių parką, Klaipėdos jūrų uostas aktyviai ruošiasi būti pagrindine platforma vėjo jėgainių gamybos pramonei bei jų priežiūros baze. Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje, jau vyksta paruošiamieji darbai.
Į Susisiekimo ministerijos kuriamos inovacijų skatinimo priemonės „Sandbox“ (liet. – smėliadėžė), skirtos 5G ryšiu grįstų inovacijų kūrimuisi Lietuvoje, paskelbtą pirmąją finansinę paskatą kandidatavo net 46 pareiškėjai. Technologijas kuriančioms šalies įmonėms Susisiekimo ministerija skirs 23,5 mln. Eur paramą.
Pastaraisiais metais dviratės transporto priemonės technologija nuėjo ilgą kelią. Šiandien pirkėjas gali rinktis iš kelių galimybių, įskaitant neseniai pristatytus elektrinius variantus. Nepaisant to, benzininiai variantai ir toliau dominuoja rinkoje.
Motoroleriai yra puikus pasirinkimas važinėjant mieste ir keliaujant už jo ribų, be to, jie turi daug privalumų, palyginti su automobiliais. Visų pirma, motorolerius pigiau ne tik įsigyti, bet ir eksploatuoti. Taip pat įvertinsite jo manevringumą ir galimybę pastatyti transporto priemonę beveik bet kuriame kampelyje.
Kauno viešajame transporte nuo rugpjūčio aktyvuojami „stop“ mygtukai: autobusai ir troleibusai stotelėse sustos tik tada, kai bus pageidaujančių išlipti keleivių.
Kaip ketvirtadienį pranešė savivaldybė, įvedant šią Vakaruose įprastą praktiką siekiama tausoti viešojo transporto priemones ir didinti komfortą keleiviams.
Energetikos ministerija patvirtino veiklos „Skystųjų antros kartos biodegalų gamybos pajėgumų sukūrimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą. Ši parama sudarys sąlygas Lietuvoje gaminti pažangiuosius antros kartos biodegalus, kurie bus naudojami Lietuvos transporto sektoriaus dekarbonizacijai, siekiant numatyto 15 % atsinaujinančių energijos išteklių transporto sektoriuje tikslo.
Pirmą šių metų pusmetį keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose augo penktadaliu, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o trijuose oro uostuose iš viso aptarnauta 2,5 proc. daugiau skrydžių. Be to, lyginant su pernai, didesnis keleivių srautas lėmė daug geresnį orlaivių užpildymą, labiausiai pastarasis rodiklis augo būtent tradicinių oro bendrovių kategorijoje (35 proc. daugiau nei praėjusiais metais).
„Lietuvos geležinkelių“ Grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ didžiausius keleivių srautus pritraukiančiose šalies geležinkelio stotyse diegs modernius bilietų pardavimo automatus (bilietomatus). Pagal „LTG Link“ užsakymą bilietomatus pagamins jungtiniu veiklos pagrindu veikiančios Lenkijos bendrovės „MeraSystemy“ ir „Mera-Serwis“. Viešąjį pirkimą laimėjusios tiekėjos už beveik 1,7 mln. eurų užtikrins 33 bilietomatų gamybą, stebėjimo ir valdymo sistemos diegimą, sistemos palaikymą ir nuolatinę priežiūrą eksploatavimo laikotarpiu.
Europos Sąjungos (ES) šalys narės, bendradarbiaudamos tarpusavyje ir su Europos Komisija (EK), netrukus pradės testuoti skaitmeninės tapatybės priemones, kurios bus atpažįstamos visoje Europoje. Viena jų – skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas. Ši inovacija bus išbandoma Lietuvoje, Vidaus reikalų ministerijai bendradarbiaujant su automobilių dalijimosi įmone „CityBee“ ir valstybės įmone „Regitra“. Tai ne tik leis atsisakyti fizinio dokumento ateityje, bet ir palengvins vairuotojo identifikaciją kaskart naudojantis transporto paslaugomis.
Per NATO viršūnių susitikimą Vilniaus oro uostas tapo turbūt saugiausiu civiliniu oro uostu pasaulyje. Jungtinės Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų specialistų pajėgos, o iš viso – daugiau nei tūkstantis profesionalų iš įvairių institucijų ir šalių – pasirūpino, kad būtų užtikrintas saugus ir sklandus daugiau nei 50 specialių orlaivių nusileidimas bei kilimas, kelių tūkstančių svarbių svečių priėmimas bei išlydėtuvės.
Penktadienį, liepos 7 d., startuojant akcijai „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“, AB Lietuvos automobilių kelių direkcija ir AB „Kelių priežiūra“ dėka net 100 kilometrų judriausio šalies kelio nušvito mėlyna ir geltona spalvomis. Pagrindinėje Lietuvos magistralėje, tarp Vilniaus ir Kauno, kelyje įjungti elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai su Ukrainos ir Lietuvos vėliavomis. Be to, ant Elektrėnų viaduko iškelta fizinė viena didžiausių Ukrainos vėliavų. Kartu suplevėsavo ir Lietuvos Respublikos trispalvė.
Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ primena, jog siekiant užtikrinti sklandų judėjimą traukiniais tarp Vilniaus centro ir Vilniaus oro uosto, liepos 10–13 d. bus atnaujinamas susisiekimas maršrutu Vilnius–Vilniaus oro uostas. Šiomis dienomis traukiniai į ir iš pagrindinio šalies oro uosto kursuos iki 36 kartų per dieną. Bendrovė taip pat organizuos dažnesnius traukinių reisus tarp Vilniaus ir Kauno.
Kad automobilis yra vienas svarbiausių dalykų bet kuriam suaugusiam žmogui, tai nuginčyti yra sunku. Tačiau pažiūrėjus į statistiką, nesunku pastebėti, kad šių automobilių yra gerokai mažiau nei tų, kurie varomi ne elektros energija. Taip yra todėl, kad žmonės vis dar yra linkę nesirinkti šių transporto priemonių, nes susiduria su tam tikromis baimėmis ar nepatogumais. Tačiau, kaip tai išsklaidyti? Viskas labai paprasta – kviečiame sužinoti, su kokiomis baimėmis susiduria didelė dalis žmonių, ir, kodėl jos nėra pagrįstos.
Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ siekdama prisidėti prie sklandaus žmonių judėjimo tarp Vilniaus centro ir Vilniaus oro uosto, liepos 10–13 d. atnaujins traukinių judėjimą maršrutu Vilnius–Vilniaus oro uostas. Per NATO viršūnių susitikimą, dieną prieš ir dieną po susitikimo oro uostą bus galima pasiekti dar dažniau nei įprastai – „LTG Link“ šio maršrutų reisų skaičių didina iki dviejų kartų. NATO viršūnių susitikimo dienomis daugiau traukinių kursuos ir maršrutu Vilnius–Kaunas.
Prieš dvejus metus Susisiekimo ministerijai ir partneriams pasirašytu memorandumu įsipareigojus iš esmės keisti susisiekimo sektorių – pritaikyti jį negalią ir individualių poreikių turintiems žmonėms, šiandien oro transportas jau prisitaikęs šimtu procentų, keičiasi vidaus vandenų ir geležinkelių infrastruktūra, o pirmąjį kartą Lietuvoje registruojamos viešojo transporto priemonės turi būti pritaikytos visiems keleiviams. Susisiekimo sektoriaus prisitaikymui prie kiekvieno keliaujančiojo iki 2029 m. bus skirta net 220 mln. Eur.
Kasmet elektromobiliai įgyja vis daugiau populiarumo – ilgėja jų nuvažiuojamas atstumas, auga ir galia. Elektra varomi automobiliai vis dažniau naudojami ne tik kasdienėms kelionėms, bet ir automobilių sporte – jie greiti, efektyvūs ir išmeta tris kartus mažiau CO2 nei įprasti vidaus degimo varikliai. Jų pajėgumu neabejoja ir profesionalūs lenktynininkai – savaitgalį vykusiose „Press rally“ lenktynėse Vaidotas Žala iškovojo pergalę elektrinių automobilių kategorijoje.
Lietuvai ruošiantis pirmą kartą šalies istorijoje Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupė įgyvendina specialų veiksmų planą, kurio tikslas – didesnis dėmesys saugumui ir atsparumas provokacijoms. Taip pat numatomi traukinių tvarkaraščių pokyčiai, kurie bus planuojami atsižvelgiant tiek į keleivių, tiek į užsienio delegacijų poreikius.
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymų pakeitimams, kurie padės sustiprinti transporto priemonių taršos kontrolę kelyje, sumažinti neigiamą kelių transporto poveikį aplinkai ir sveikatai. Numatoma, kad minėti pakeitimai įsigalios 2024 m. sausio 1 d.
Parlamentarai ketvirtadienį patvirtino eismo taisykles elektriniams paspirtukams: jais bus leidžiama važiuoti šaligatviais, jei savivaldybės nenustatys kitaip, tačiau apribotas greitis, vairuoti šią transporto priemonę galės ne jaunesni nei 16 metų asmenys.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
