Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai, siekdami įsitikinti, kaip ūkininkai laikosi reikalavimų, kovą pradėjo ūkių patikras. Norėdami padėti ūkininkams pasiruošti valdomų ūkių patikroms bei išvengti pažeidimų, atkreipiame dėmesį į svarbiausius reikalavimus ir naujausius taisyklių pakeitimus

Siekdami, kad išmokos kuo greičiau pasiektų ūkininkus, agentūros specialistai skuba atlikti ūkių patikras. NMA Kontrolės departamento darbuotojai planuoja aplankyti 3 000 ūkių, kurių metu bus tikrinama, kaip laikomasi susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas taisyklių. Taip pat bus tikrinami pieno ūkių valdytojai, siekiantys susietosios paramos už pienines karves.

Po gilaus žiemos miego bunda erkės, uodai, skruzdėlės. Kai šie gyviai ima kelti pavojų žmogaus sveikatai ar daro žalą jo turtui, jie tampa kenkėjais. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ pataria, kokių prevencinių priemonių imtis, kad išvengtumėte uodų antpuolių, erkių įsisiurbimų ir po kambarį nebėgiotų skruzdėlės.

Susitikęs su žemdirbiais žemės ūkio ministras Bronius Markauskas labai dažnai sulaukia klausimų apie vadinamuosius „sofos“ ūkininkus – žemės savininkus, kurie nors ir turi ūkininko pažymėjimus, tačiau apie žemdirbystę net nemąsto, o išmokas ima drąsiai.

Pasak žemės ūkio ministro, „sofos“ ūkininkai ne tik kiršina ūkininkų bendruomenę, bet ir meta šešėlį visam šalies žemės ūkiui, todėl ištraukti juos į dienos šviesą – vienas prioritetinių uždavinių.

Šiandien Vyriausybė Žemės ūkio ministerijos siūlymu priėmė sprendimą gelbėti nuo bankroto uždarąją akcinę bendrovę ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, padidindama jos įstatinį kapitalą.

Valstybė numato į bendrovę investuoti 199 837,80 Eur. Minėtosios lėšos bus naudojamos daliai bendrovės įsiskolinimų padengti, atsiskaitymui su bendrovės darbuotojais ir jos gyvavimo palaikymui iki kol bus privatizuota.

Ugdymo įstaigos, norinčios 2017–2018 metais dalyvauti populiariojoje Šviečiamojoje gyvulininkystės programoje, turėtų suskubti: š. m.  kovo 10 d. baigiamos rinkti paraiškos.

Lankydamasis Briuselyje, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas susitiko su Europos Komisijos (EK) aplinkos ir jūrų reikalų komisaru Karmenu Vella. Susitikimo metu aptartas pasirengimas ES paramos laikotarpiui po 2020 metų ir aktualios problemos, su kuriomis susiduria tolimuosiuose rajonuose žvejojančios Lietuvos įmonės.

Tokijuje prasidėjo Tarptautinė maisto produktų ir gėrimų paroda „Foodex Japan  2017“, kurioje, pasak Lietuvos delegacijos vadovo žemės ūkio viceministro Rolando Taraškevičiaus, didžiulio susidomėjimo sulaukė Lietuvos jautiena.

Kovo 6 d. Briuselyje žemės ūkio ministras Bronius Markauskas dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Tarybos posėdyje, kuriame  Maltos iniciatyva buvo apsikeista nuomonėmis dėl efektyviausių būdų sprendžiant prioritetinius bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities klausimus.

Atsižvelgdama į pastaruoju metu vykusias diskusijas, Tarybai pirmininkaujanti Malta nustatė 6 prioritetus, kurių linkme turėtų būti orientuojamos tolesnės diskusijos dėl būsimos BŽŪP: tai atsparumo kūrimas, atsakas į aplinkosaugos iššūkius, investavimas į kaimo vietovių gyvybingumo užtikrinimą, kartų kaitos užtikrinimas, orientacijos į rinką išlaikymas bei ūkininkų pozicijos stiprinimas.

Kovo 1 dieną Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) direktorė Indrė Šidlauskienė, Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus vedėjas Valdas Gečys, Simno poskyrio vedėjas Vydas Baravykas ir kiti specialistai susitiko su Lenkijos žuvininkystės specialistais dr. Dareku Ulikovskiu ir Miroslavu N. Henke, atvykusiais iš Poznanės aptarti plačiažnyplių vėžių Astacus astacus (L) auginimo perspektyvų Lietuvoje bei Lenkijoje. Susitikimo metu buvo pasikeista informacija apie situaciją, kuri pastaruoju metu susiklostė su šia Berno konvencijos saugoma vėžių rūšimi.

Tuoj pasirodys ankstyvosios šernų vados. Daugelis jų bus, ko gero, gausesnės nei įprasta, nes sėkmingai peržiemoję žvėrys paprastai atsiveda daugiau jauniklių. Tačiau Žuvinto retosioms rūšims šernų gausėjimas nežada gero.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad vakar, vasario 27 d., Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute 6 gulbėms nebylėms patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas H5N8.

Nuo šiandien  Lietuvos gamintojai gali eksportuoti jautieną ir jos gaminius į Japoniją.

Jautieną eksportuoti leista trims Lietuvos įmonėms, kurios atitiko Japonijos veterinarijos reikalavimus: UAB „Utenos mėsa“ (Utena), UAB „Agaras“ (Balandiškių k., Biržų r.) ir AB „Krekenavos agrofirma“ (Mantvilonių k., Kėdainių r.).

Junginiai Arabų Emyratai (JAE) tampa svarbiu Lietuvos politiniu ir ekonominiu partneriu Artimųjų Rytų regione – keičiamasi aukšto lygio delegacijomis, vyksta verslo misijos, ieškoma kelių eksportuoti žemės ūkio ir maisto produktus. Vasario 27 d. žemės ūkio ministras Bronius Markauskas dalyvavo Dubajuje vykstančioje tarptautinėje parodoje „GULFOOD 2017“ ir susitiko su JAE klimato kaitos ir aplinkos ministru dr. Thani Ahmed Al Zeyoudi aptarti lietuviškų maisto produktų eksporto galimybes į šią šalį.

 2017 m. sausio mėn., palyginti su 2016 m. sausio mėn., žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 12,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tam įtakos turėjo 18,6 proc. padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų ir 3,9 proc. – augalininkystės produktų supirkimo kainos. Iš gyvulininkystės produktų labiausiai – 34,3 proc. – padidėjo natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos, kiaulių supirkimo kainos padidėjo 16,4, galvijų – 3, avių ir ožkų – 1,3 proc., tačiau pigiau supirkti paukščiai – 4,8 proc., kiaušiniai – 2,7 proc. Iš augalininkystės produktų daugiausia – 15,8 proc. – pabrango rapsų sėklos, kvietrugiai  pabrango 8,1 proc., rugiai – 5,9, kukurūzai – 3,2, kviečiai – 2,3 proc., bet atpigo baltagūžiai kopūstai – 40,1 proc., morkos – 36,9, grikiai – 22,3, obuoliai – 17,3, bulvės – 11,6, burokėliai – 9,1, ankštiniai augalai – 7,8, avižos – 5,9, miežiai – 1,7 proc.

Ūkininkai, siekiantys, kad jų pievų plotai būtų priskirti pievų plotams, skirtiems prekinės žolinio pašaro produkcijos gamybai, informaciją apie realizuotą produkciją turi pateikti VĮ Žemės ūkio ir kaimo verslo centrui (ŽŪIKVC) iki šių metų kovo 1 d.

Ūkininkai, planuojantys įsigyti aukštos veislinės vertės ūkinių gyvūnų turėtų paskubėti – paraiškos įsigyti grynaveislių ūkinių gyvūnų  priimamos iki kovo 2 d.

Žemės ūkio ministerija, siekdama paskatinti ūkininkus, siekiančius  pagerinti  mėsinių galvijų, avių ir ožkų bandas, šių metų vasario 1 d. paskelbė paraiškų priėmimą. Paraiškos priimamos Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos pagal žemės ūkio valdos registracijos vietą. Paraiškos teikiamos Tarnybos vyriausiesiems specialistams – valstybiniams veislininkystės inspektoriams asmeniškai, per įgaliotą asmenį, per kurjerį arba registruota pašto siunta.

Artėjant kasmetiniam žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, Žemės ūkio ministerija informuoja, kad šiemet dar bus deklaruojama pagal senąjį vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, žemėlapį. Jis buvo taikomas ir praėjusiais 2016 metais. Naująsias didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių ribas Europos Komisija ruošiasi patvirtinti 2018 metais.

Vasario 23 d. žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir viceministras Rolandas Taraškevičius susitiko su Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovu Arnoldu Pranckevičiumi. Susitikimo metu aptarti bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m., situacijos rinkose, žemės įsigijimo bei kiti klausimai.

Lietuvos pieno perdirbimo pramonė pernai pagamino mažiau produkcijos, tačiau dėl atsigaunančių eksporto rinkų šįmet tikimasi augimo.

Dėl išaugusios paklausos eksporto rinkose šiais metais pieno perdirbimo įmonės planuoja padidinti sviesto ir šviežių sūrių gamybą bei pardavimus.

Vasario 21 d. žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir viceministras Rolandas Taraškevičius susitiko su Baltarusijos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvoje Aleksandru Korolu. Susitikimo metu buvo aptarti dvišalio bendradarbiavimo, eksporto, pieno, mėsos bei grūdų sektorių klausimai.

Artėjant 2017 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, jau nuo kitos savaitės Žemės ūkio ministerija visose šalies apskrityse žemdirbiams ir žemės ūkio specialistams rengia mokymus, kuriuose pristatys visas deklaravimo naujoves.

Šių metų vasario 15 – 18 d. Niurnberge, Vokietijoje vyko tarptautinė ekologiškų maisto produktų ir prekybos paroda bei kongresas BIOFACH 2017. Lietuvai parodoje ir kongrese atstovavo ekologinės gamybos  sertifikavimo ir kontrolės įstaigos VšĮ „Ekoagros“, Žemės ūkio ministerijos atstovai, ekologiškus maisto produktus gaminančios įmonės bei ūkininkai.

Artėjant pavasarinei paukščių migracijai didėja paukščių gripo grėsmė. Žemės ūkio ministerija primena, kad laukinių paukščių migracija prasideda vasario pabaigoje ir ragina naminių paukščių augintojus laikytis paukščių gripo prevencijos priemonių.

Lietuvoje grūdų supirkimo kainos vasario pradžioje didėjo.

2017 m. sausio mėnesį vidutinė natūralaus (4,33 proc. riebumo ir 3,38 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 303,2 Eur už t. Per sausio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo 1,4 proc. (2016 m. gruodį ji buvo 299,1 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina š. m. sausio mėnesį, palyginti su gruodžiu, padidėjo 2,8 proc. ir buvo 239,4 Eur už t.

Vasario 13 d. žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir viceministras Rolandas Taraškevičius susitiko su Kinijos ambasadoriumi Lietuvoje Wei Ruixing. Susitikimo metu dar kartą pristatyta iniciatyva 2018 m. Lietuvoje surengti žemės ūkio prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo forumą „Kinija + 16“, o  siekiant užtikrinti Kinijos žemės ūkio ministerijos pritarimą, ambasadoriaus paprašyta paramos tarpininkaujant.

Jau praėjo pusiaužiemis, barsukas apsivertė ant kito šono ir miega toliau. Sutemus pamiškėje ūbauja pelėdos. Važiuodamas mišku sutinki per kelią šuoliuojančių stirnų pulkelį, pamatai krūmų tarpuose šmėstelinčią lapę ar išdidžiai pamiške žirgliojantį raguotą elnią. Miško tylą žiemos metu „sudrasko“ tik miškovežių riaumojimas ar medžiotojų šūviai.  Norėdami sužinoti,  kokiais rūpesčiais gyvena miškininkai, pakalbinome Kavarsko girininkijos girininką Valdą Juodviršį.

Tradiciškai metų pradžioje Baltijos jūra nelepina žvejų gerais orais, tačiau didieji traleriai sausį galėjo džiaugtis itin gerais menkių laimikiais, kurie siekė net iki 12 tonų. Dėl tokio laimikio žvejų laivams iki žvejybos plotų tenka per bangas brautis 8–10 valandų – iki pat Švedijos pasienio, o ir tinkamų žvejoti orų neretai tenka laukti savaitėmis. Nepaisydami sunkumų, sausio mėnesį atviros jūros laivyno žvejai sugavo 15 proc. menkių, 10 proc. strimelių ir 9 proc. šprotų Lietuvai skirtos kvotos.

Baltijos jūros priekrantės vandenyse žvejojantys žvejai kasmet itin laukia stintų žvejybos sezono pradžios. Tačiau šiais metais, nors oro sąlygos šiai žvejybai palankios, jūroje beveik nėra ledo sangrūdų ir vyraujančios vėjo kryptys leidžia žvejoti be ilgų pertraukų, retas žvejys gali pasidžiaugti sugavęs daugiau kaip100 kg stintų. Kartu su stintomis tinkluose bei jūrinėse gaudyklėse pasitaiko ir strimelių, o menkes žvejoja tik vienas kitas žvejys.

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus pareigūnai laivu „Vakaris“ atliko 6 kontrolės reidus jūroje, patikrino 32 verslinės žvejybos laivus ir 7 žvejų mėgėjų laivus. Taip pat atlikti 6 reidai jūros pakrantėje, žuvų iškrovimo vietose, kurių metu patikrinti 19 verslinės žvejybos laivai ir 12 žvejų mėgėjų laivų. Visi žvejai mėgėjai jūroje žvejojo lašišas. Rastas vienas verslinės žvejybos taisyklių pažeidimas, dėl kurio surašytas pažeidimo protokolas.

Žvejybos kontrolės pareigūnams jau ne kartą teko imtis ir gelbėtojų vaidmens. Ne išimtis ir šie metai – sausio 16 dieną 2 km į pietus nuo Šventosios uosto, priekrantės vandenyse sugedo vienos verslinės žvejybos įmonės valties variklis. Žvejybos kontrolės laivo „Vakaris“ įgula nutempė nelaimėn patekusius žvejus iki Šventosios uosto.  

Žuvininkystės tarnybos informacija

Realūs tarptautinio transporto projekto „Rail Baltica“ geležinkelio  statybos darbai prasidės dar tik po kelerių metų, bet kaimo žmonėms jau dabar kyla klausimų dėl projektui reikalingos žemės išpirkimo, konsolidavimo, kompensavimo mechanizmo, galimo pavojaus melioracijos sistemoms. Nors „Rail Baltica“ vėžės tiesimui reikalingos žemės paėmimo procesą koordinuoja Susisiekimo ministerija, tačiau Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama apginti ūkininkų interesus, taip pat aktyviai dalyvauja tarpinstitucinėse diskusijose. 

Vasario 10 d. žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius susitiko su Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministru Eduardu Grama.

Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministras po sėkmingo 2014 – 2016 m. įgyvendinimo pasiūlė pratęsti trimetį veiksmų planą dėl bendradarbiavimo 2017-2019 metams.