Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pirmadienį pasirašė sutartį dėl valdančiosios koalicijos sudarymo būsimajame Seime ir Vyriausybėje.
Naujosios daugumos darbo pradžią temdo kritika dėl „aušriečių“, kurių lyderis Remigijus Žemaitaitis yra teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus, įtraukimo.
Dokumentas pasirašytas po to, kai savaitgalį jo projektui pritarė visos trys partijos.
Padalintos ministerijos
Pasirašytoje koalicijos sutartyje numatyta, kad partijos formuos Gintauto Palucko vadovaujamą Vyriausybę, o Seimo pirmininku taps demokratų lyderis Saulius Skvernelis.
Sutarties priede fiksuojama, kad „Nemuno aušrai“ teks vadovavimas trimis, demokratams – dviem ministerijoms, LSDP – devynioms.
„Aušriečiai“ vadovaus Žemės ūkio, Aplinkos ir Teisingumo ministerijoms, o demokratai – Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijoms.
Socialdemokratai turės finansų, krašto apsaugos, kultūros, socialinės apsaugos ir darbo, susisiekimo, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo ir sporto, užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrų portfelius.
LSDP priklausys pirmojo Seimo vicepirmininko ir dar dvi vicepirmininkų pareigybės. Dar du Seimo pirmininko pavaduotojai bus „Nemuno aušros“ atstovai.
Koalicijos sutartyje taip pat žadama kurti Kelių fondą, įvesti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą vaisiams ir daržovėms, pertvarkyti antrąją pensijų pakopą, leisti grįžti pas visuomeninį elektros tiekėją, stabdyti švietimo reformas.
LSDP, „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušros“ koalicija kitos kadencijos parlamente turėtų mažiausiai 86 mandatus iš 141.
Signalai iš užsienio
Praėjusią savaitę paskelbus apie būsimosios koalicijos sudėtį, „Nemuno aušros“ dalyvavimą joje pasmerkė kitų šalių politikai.
Tai – Jungtinių Valstijų Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benas Cardinas, Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Michaelis Rothas, Izraelio parlamento Užsienio reikalų ir gynybos komiteto pirmininkas Yuli Edelsteinas, Lenkijos Senato vicemaršalka Michalas Kaminskis.
Pats „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis pirmadienį laišku kreipėsi į Lietuvoje reziduojančius NATO, Europos Sąjungos valstybių narių ir Izraelio ambasadorius ir pareiškė nesantis antisemitinių pažiūrų.
Socialdemokratai žada tarptautiniams partneriams įrodyti, kad nuogąstavimai dėl antisemitų būsimoje valdžioje yra nepagrįsti. Pasak jų, R. Žemaitaitis nedirbs ministru naujojoje Vyriausybėje, o už krašto apsaugą ir užsienio politiką bus atsakingi socdemai.
Dėl „Nemuno aušros“ planų dirbti koalicijoje aktyvistai ketvirtadienį – pirmąją naujos kadencijos parlamento darbo dieną – mitinguos prie Seimo.
Prezidento tyla
Prezidentas Gitanas Nausėda iki šiol nepakomentavo socialdemokratų sprendimo įtraukti „aušriečius“ į koaliciją, tik buvo pažadėjęs įsitraukti į procesą, jeigu valdančiosios daugumos formavimas strigtų.
Šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas BNS patvirtino, kad G. Nausėda pirmadienio rytą susitiko su socdemų lydere Vilija Blinkevičiūte, G. Palucku ir S. Skverneliu bei išsakė savo nuomonę dėl koalicijos sudarymo.
Pats G. Nausėda pasisakyti žada vėliau pirmadienį.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sekmadienį transliuotoje LRT televizijos laidoje „Savaitė“ teigė, jog po parlamento rinkimų spalį Prezidentūra tikėjosi, kad naujajame Seime ir Vyriausybėje dirbs kitokia valdančioji dauguma.
LSDP iš pradžių skelbė mėginanti koaliciją formuoti su demokratais ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tačiau su pastarųjų pirmininku Ramūnu Karbauskiu nesutariantis demokratų lyderis S. Skvernelis priešinosi „valstiečių“ įtraukimui į valdžią.
A. Skaisgirytė sakė, kad kitą savaitę prezidentas turėtų susitikti su kandidatu į premjerus Gintautu Palucku aptarti su koalicija susijusių klausimų. Jos teigimu, tvirtinant Ministrų kabinetą, be kitų dalykų, bus vertinama, ar kandidatas užimti ministro pareigas nėra kaip nors susijęs su antisemitizmu.
Konstitucinis Teismas dėl viešų pasisakymų apie žydus ir Izraelį R. Žemaitaitį yra pripažinęs sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją. Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė Seimo nario mandato, kad neįvyktų apkaltos procesas ir jis vėliau galėtų kandidatuoti į prezidentus ir į Seimo narius.
Politikas kaltinimus antisemitizmu atmeta ir sako savo įrašuose socialiniuose tinkluose kritikavęs Izraelį, o ne reiškęs neapykantą žydų tautai.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
