Ateitininkų atstovų konferencija Panevėžyje

Balandžio 22-23 d.d. Panevėžyje vyko ateitininkų atstovų konferencija ir Studentų bei Moksleivių sąjungų suvažiavimai. Šv. Mišias ta proga Panevėžio katedroje aukojo kun. Gediminas Jankūnas, kun. Algirdas Dauknys ir vysk. Jonas Kauneckas. Vysk. Jonas Kauneckas mišiose prisiminė, jog ‘Dievo patvarkymu’ jis liko ištikimas ateitininkams. Šiandien ir vėl džiaugiasi galėdamas melstis drauge.

Paltaroko gimnazijoje vykusioje konferencijoje savo prisiminimais apie poetą Kazį Bradūną jo šimtmečio proga dalinosi Elena Bradūnaitė. Savo mintimis apie ateitininkų vertybes dalinosi Irma Kuliavienė, Vygantas Malinauskas ir Justinas Juknys.

Irma Kuliavienė savo meditacijoje “Įpareigojimas būti draugais” sakė, jog vieniši mes nieko nepasieksime. Jei nėra su kuo pasidalinti iššūkiais, nesunkiai pasiklystama kelionėje. Todėl reikalinga bendruomenė. Ji  klausė: Ar ateitininkai yra labiau bendruomenė, ar labiau organizacija? “Mes esame bendruomenė, - sakė ji. - Labai pravartu ugdytis drauge su bendruomenės bičiuliais ir keisti savo artimiausią aplinką.” Kita vertus, noras būti kaip Dievas atveda iki vienatvės. Facebook, Instagram, interneto erdvė skirta bendravimui, tačiau komunikacijos susvetimėjimas didėja. Kokie mūsų tikrieji siekiai ir tikslai? Pokyčiai neįmanomi be intensyvaus  ir nuoširdaus darbo. Mes esame Kristaus draugais vienišų žmonių pasaulyje. Teks išmokti ‘pabūti su jais’ ir per juos patirti Kristaus meilę. Dera neišleisti iš akių asmenybės ugdymo plačiąja šio žodžio prasme, asmenybės ugdymas pagal vertybes, pagal dorybes.

Justas savo ruožtu klausė: su kokiais iššūkiais susiduria ateitininkų organizacija? Kaip atskirti šių dienų iššūkį nuo problemos? Kas yra smurtas? Kas yra smurtas prieš vaikus? Kas yra kultūrinis, dvasinis skurdas?

V. Malinauskas priminė tris  pamatinius Dovydaičio klausimus ir juos interpretavo šių dienų iššūkių kontekste. Ateitininkų tapatybė lemia tai, kam iš tiesų įsipareigojama. “Šiandien mums gresia ne tik išoriniai iššūkiai bet ir vidiniai, - sakė jis. -Todėl vienas neatidėliotinų pagrindinių uždavinių - stiprinti pasaulėžiūrinius pagrindus.” Dovydaitis sakė, kad visi aplinkui bando sugriauti tapatybę. Bet šiais laikais tas pavojus dar didesnis. Tai genderizmo grėsmė. Esam gundomi gudriai paslėpta erezija. Mes galime būti geresni ir teisesni už Dievą. Nepasiduoti tai srovei ateitininkams. Pagrindinis prioritetas - turime keistis. Šv. Dvasios dovanos turi įeiti į ateitininkų kompetenciją.

Po pietų linksmą ataskaitą apie 2016 metų veiklą pristatė Vidas Čaikauskas. Viso ateitininkijoje yra virš trijų tūkstančių narių. Tikrųjų narių, kurie yra davę įžodį – arti tūkstančio. Po ataskaitų patvirtinimo dalyviai išsiskirstė į darbo grupes. Viena grupė (Tilvyčio gatvėje) sodino medžius. Kita grupė lygino, kaip ateitininkai šventė šventes tada ir dabar. Trečioji grupė ieškojo, ką moksleivis ateitininkas, studentas ir sendraugis yra padaręs dėl Lietuvos kaip valstybės per 2016 metus. Pagaliau dar viena grupė svarstė, kaip reikėtų atžymėti Valstybės atkūrimo šimtmetį.

“Valstybės šimtmečio” grupė apžvelgė aplinkybes, kuriomis buvo atkurta Valstybė bei ateitininkų indėlį į Atkūrimo procesą, nes AKTAS - tik galutinis žingsnis tame procese. Šioje darbo grupėje Reda Sopranaitė priminė, jog daug įdomių dalykų iš naujo buvo atrasta, švenčiant ateitininkijos šimtmetį. Praeityje buvo daugiau veiksmo, mažiau teorijos. Vien kokių studijų ir pagerbimo verti Signatarai ateitininkai Kazys Bizauskas (pirmasis Ateities redaktorius), prof. Pranas Dovydaitis (vienas ateitininkų įkūrėjų), Aleksandras Stulginskis (prezidentas). Mykolas Krupavičius su Vladu Jurgučiu - Lito kūrėju - bei Jurgiu Matulaičiu sugebėjo ryžtis ir įvykdyti pavyzdinę Žemės ūkio reformą. Nesenai išleista knyga apie didžius darbus nuveikusį ateitininką Edvardą Turauską. Šiaip daugelio ateitininkų gyvenimai bei jų indėlis į valstybės statybą nėra nei visapusiškai išnagrinėti, nei atitinkamai pagerbti. Mes per mažai žiūrime į praeitį, per mažai iš jų mokomės, kaip jie atsispyrė pagundom. Juk praeityje viskas jau yra buvę. Vasario 16 d. pasirašytas Nepriklausomybės Aktas tik užbaigė valstybės atkūrimo etapą. Krupavičiaus įvykdyta Žemės reforma nėra atitinkamai išnagrinėta ar įvertinta. Voroneže, pasmerktą miriop, jį išgelbėjo ateitininkai. Kita vertus, būtų klaida susigundyti visuomenės informavimo saugumu. Reikia telktis prie stabilias vertybes pripažįstančios žiniasklaidos.

Inesa Čaikauskienė, organizavusi ateitininkų šimtmečio mobiliąją parodą Tuskulėnų rimties parke, priminė, kad XIX a. pab. jauni katalikai studijavo įvairiuose universitetuose (Liuvene, Petrapilyje, Peterburge, Maskvoje, Friburge, Kaune), pop. Leono XIII enciklikos paskatinti, atsiliepė ir telkėsi visuomeniniam darbui. Jie įkuria studentų sąjungą, kuri buvo ateitininkijos pradžia. Karo metais tūkstančiai pabėgėlių išvažiuoja į Voronežą. Daug įdomios medžiagos buvo iš naujo atrasta organizuojant Jubiliejinę parodą, kurią, deja, ne visi ateitininkai peržiūrėjo. Įdomu tai, kad būsimi socialdemokratai ir krikščionys demokratai tuo metu gyvena Voroneže. Ir ruošiasi svarbiems valstybės darbams. Vyresni studentai aktyviai dirba su jaunimu ir ruošia juos valstybės atkūrimui. Ateitininkai buvo ministrai, ambasadoriai ir kt. valstybės veikėjų ugdytojai.

E. Bradūnaitė pastebėjo, kad Lietuvoje įvyko istorijos pertrūkis. Čikagoje moksleiviai ateitininkai jautė pareigą išmokti apie tas istorines asmenybes. Kultūrinėje antropologijoje svarbus faktas, kuomet šeima susėda aplink stalą ir kalbasi. Tokia draugų kompanija padėjo atsispirti nelemtoms pagundoms. Padėjo atsirinkti kelius, kaip gyventi moderniame pasaulyje ir save ugdyti kaip asmenybę. Labai padėjo penki principai, kuriuos reiktų drąsiai skelbti. Ir tai mus visus turtina. Ir mums duoda prasmę gyventi. Lietuvoje labai trūksta tų kertinių akmenų. Ateitininkų organizacija buvo atsvara kosmopolitiškunmui. Švenčiant valstybės šimtmetį privaloma tas idėjas plačiau paskleisti. Elektroninis amžius tam sukuria palankias sąlygas. Suvalkijoje, švenčiant K. Bradūno jubiliejų, vaikinai sugalvojo žaidimą apie jo parašytas septyniolika poezijos knygų ir jų herojus. Ateitininkai buvo ateities vizionieriai. Todėl jie svariai prisidėjo prie Nepriklausomybės atkūrimo. Ji priminė MISIJA SIBIRAS parengiamąją grupę ir kvietė telkti alternatyvą MISIJA LIETUVA – Lietuvai atrasti. Be to, siūlė atsikratyti pagundos ateitininkiškos veiklos ieškoti ateitininkų sąraše. Ji pasidžiaugė, jog ateitininkų vaikai Sakadolskis, Sakadolskienė, Girnius, Damušytė, Bradūnaitė sugrįžo į Lietuvą.

Antas Ališauskas, studijuojantis politikos mokslus VU TSPMI, provokavo teigdamas, jog istorinės atminties neužtenka. Švenčiant valstybės Jubiliejų, dera drąsiai kelti svarbiausius visuomenei aktualius klausimus ir ieškoti vertingiausių atsakymų. Šiandien vertėtų kalbėti Lietuvos valstybės puoselėjimą. Nors žmonėms patogu gyventi socialiniuose rateliuose, bet privalu išeiti iš savo uždaro socialinio rato.

Diskusijose kažkuris studentas pripažino, kad pop. Pranciškaus išsakyta metafora - “Būkime karo lauko ligonine” geriausiai galėtų apibrėžti ateitininkų misiją, švenčiant valstybės šimtmetį. (Vatikano radijui kun. Algirdas Dauknys iš Panevėžio)

 

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode